Aš esu tavo draugas ir mano meilė tau yra gili. Negaliu tau duoti nieko, ko tu neturėtum, bet yra kai kas daugiau, daug daugiau, ko negaliu duoti, bet tu gali pasiimti.
Joks dangus negali ateiti pas mus, nebent mūsų širdys ras ramybę dabar. Imk dangų!
Ateityje nėra ramybės, kuri nebūtų paslėpta dabarties akimirkose. Imk ramybę!
Pasaulio rūškana yra šešėlis. Už jo mes galime pasiekti džiaugsmą. Tamsoje yra spinduliavimas ir šlovė, per ją mes galime matyti – o kad pamatytume, mums tereikia apsidairyti. Prašau tavęs apsidairyti!
Gyvenimas yra kilni dovana, bet mes teisiame tą dovaną pagal išorę, nurašydami kaip bjaurią ar sunkią. Nuimk uždangą ir už to rasi gyvenimą prabangoje, išmintingai išaustoje iš meilės, su galia.
Priimk tai, suvok tai, paliesk angelo ranką, kuri tau tai suteikia. Viskas, ką mes vadiname išbandymais, liūdesiu ar pareiga, patikėk manimi, ten ir yra angelo ranka, ten ir yra dovana, nematomas stebuklas. Mūsų džiaugsmai taip pat neteikia jokio malonumo. Tai paslėpia dieviškąsias dovanas.
Gyvenimas yra pilnas prasmės ir tikslo, toks pilnas grožio, paslėpto giliai, kurį tu rasi žemėje, atsivėrusiame rojuje.
Išdrįsk tai pripažinti, ir viskas. Bet drąsus ir žinok, kad visi mes esame piligrimai, einantys per nežinomą šalį, namo.
Ir taigi, šiuo metu aš sveikinu tave. Ne taip kaip tai daro pasaulis, bet su gilia pagarba ir malda, kuri amžiams skirta tau. Diena aušta ir šešėliai pasitraukia.
Joks dangus negali ateiti pas mus, nebent mūsų širdys ras ramybę dabar. Imk dangų!
Ateityje nėra ramybės, kuri nebūtų paslėpta dabarties akimirkose. Imk ramybę!
Pasaulio rūškana yra šešėlis. Už jo mes galime pasiekti džiaugsmą. Tamsoje yra spinduliavimas ir šlovė, per ją mes galime matyti – o kad pamatytume, mums tereikia apsidairyti. Prašau tavęs apsidairyti!
Gyvenimas yra kilni dovana, bet mes teisiame tą dovaną pagal išorę, nurašydami kaip bjaurią ar sunkią. Nuimk uždangą ir už to rasi gyvenimą prabangoje, išmintingai išaustoje iš meilės, su galia.
Priimk tai, suvok tai, paliesk angelo ranką, kuri tau tai suteikia. Viskas, ką mes vadiname išbandymais, liūdesiu ar pareiga, patikėk manimi, ten ir yra angelo ranka, ten ir yra dovana, nematomas stebuklas. Mūsų džiaugsmai taip pat neteikia jokio malonumo. Tai paslėpia dieviškąsias dovanas.
Gyvenimas yra pilnas prasmės ir tikslo, toks pilnas grožio, paslėpto giliai, kurį tu rasi žemėje, atsivėrusiame rojuje.
Išdrįsk tai pripažinti, ir viskas. Bet drąsus ir žinok, kad visi mes esame piligrimai, einantys per nežinomą šalį, namo.
Ir taigi, šiuo metu aš sveikinu tave. Ne taip kaip tai daro pasaulis, bet su gilia pagarba ir malda, kuri amžiams skirta tau. Diena aušta ir šešėliai pasitraukia.
Šis laiškas buvo parašytas Fra Giovanni Giocondo, skirtas jo draugei, grafienei Allagiai Aldobrandeschi, Kalėdų išvakarėse, 1513 metais.
Gimęs Venecijoje, Giocondo tapo kunigu, mokslininku, architektu ir dėstytoju. Jis buvo tikras „renesanso žmogus“.
1496 metais Giocondo karaliaus buvo pakviestas į Prancūziją ir ten tapo karališkuoju architektu. Jei kada buvai Paryžiuje ir ėjai per gražiuosius Pont Notre-Dame bei Petit Pont tiltus, tai ėjai per Giocondo kūrinius.
Daugiau informacijos apie Giocondo gyvenimą galima rasti katalikų enciklopedijoje
Gimęs Venecijoje, Giocondo tapo kunigu, mokslininku, architektu ir dėstytoju. Jis buvo tikras „renesanso žmogus“.
1496 metais Giocondo karaliaus buvo pakviestas į Prancūziją ir ten tapo karališkuoju architektu. Jei kada buvai Paryžiuje ir ėjai per gražiuosius Pont Notre-Dame bei Petit Pont tiltus, tai ėjai per Giocondo kūrinius.
Daugiau informacijos apie Giocondo gyvenimą galima rasti katalikų enciklopedijoje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą