2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis

Mokslininkai paskelbė labiausiai raminančių dainų sąrašą


Garso terapeutų ir streso malšinimo specialistų komanda ilgą laiką tyrė įvairius garsus, raminančiai veikiančius žmones ir pagaliau paskelbė sąrašą dainų, kurios žmonėms geriausiai padeda atsipalaiduoti.
Pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Marconi Union daina Weightless. Melodijoje naudojami specifiniai tonai, ritmas ir dažniai, klausytojui leidžiantys atsipalaiduoti. Melodijos diktuojamas ritmas sinchronizuojasi su širdies ritmu ir taip pat teigiamai paveikia smegenis.

Pateikiu labiausiai raminančių dainų dešimtuką:

1.Marconi Union – Weightless
2.Airstream – Electra
3.DJ Shah – Mellomaniac (Chill Out Mix)
4. Enya – Watermark
5. Coldplay – Strawberry Swing
6. Barcelona – Please Don’t Go
7. All Saints – Pure Shores
8. Adele – Someone Like You
9. Mozart – Canzonetta Sull’aria
10. Cafe Del Mar – We Can Fly

Alberto Einšteino mintys


Nežinau kokie ginklai bus naudojami trečiajame pasauliniame kare. Bet ketvirtajame žmonės kariaus su lazdomis ir akmenimis.

Logika jus nuves iš taško A į tašką B. Vaizduotė jus nuves kur tik panorėsite.

Kai merginiesi panelei – valanda atrodo kaip sekundė. Kai sėdi ant žarijų – sekundė atrodo kaip valanda. Tai reliatyvu.

Joks tikslas nėra kilnus, kad pateisintų negarbingas priemones.

Du dalykai yra begaliniai: Visata ir žmogaus bukumas. Tačiau dėl visatos aš nesu tikras.

Tik gyvenimas, gyvenamas dėl kitų, yra vertas gyventi.

Skirtumas dar genialumo ir kvailumo yra tik toks, kad genialumas turi ribą.

Mokykis iš vakar, gyvenk šiandien, tikėkis rytojaus.

Aš norėčiau žinoti Dievo mintis, nes visa kita yra tik detalės.

Aš niekada negalvoju apie ateitį. Ji ir taip ateina gana greitai.

Kiekvienas, niekada nesuklydęs, niekada nebandė kažko naujo.

Mokslas yra nuostabus dalykas jei tau nereikia iš jo pragyventi.

Visos religijos, menai ir mokslai yra to paties medžio šakos.

2011 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

Gyvenimas yra pilnas prasmės ir tikslo!



Aš esu tavo draugas ir mano meilė tau yra gili. Negaliu tau duoti nieko, ko tu neturėtum, bet yra kai kas daugiau, daug daugiau, ko negaliu duoti, bet tu gali pasiimti.
Joks dangus negali ateiti pas mus, nebent mūsų širdys ras ramybę dabar. Imk dangų!
Ateityje nėra ramybės, kuri nebūtų paslėpta dabarties akimirkose. Imk ramybę!
Pasaulio rūškana yra šešėlis. Už jo mes galime pasiekti džiaugsmą. Tamsoje yra spinduliavimas ir šlovė, per ją mes galime matyti – o kad pamatytume, mums tereikia apsidairyti. Prašau tavęs apsidairyti!
Gyvenimas yra kilni dovana, bet mes teisiame tą dovaną pagal išorę, nurašydami kaip bjaurią ar sunkią. Nuimk uždangą ir už to rasi gyvenimą prabangoje, išmintingai išaustoje iš meilės, su galia.
Priimk tai, suvok tai, paliesk angelo ranką, kuri tau tai suteikia. Viskas, ką mes vadiname išbandymais, liūdesiu ar pareiga, patikėk manimi, ten ir yra angelo ranka, ten ir yra dovana, nematomas stebuklas. Mūsų džiaugsmai taip pat neteikia jokio malonumo. Tai paslėpia dieviškąsias dovanas.
Gyvenimas yra pilnas prasmės ir tikslo, toks pilnas grožio, paslėpto giliai, kurį tu rasi žemėje, atsivėrusiame rojuje.
Išdrįsk tai pripažinti, ir viskas. Bet drąsus ir žinok, kad visi mes esame piligrimai, einantys per nežinomą šalį, namo.
Ir taigi, šiuo metu aš sveikinu tave. Ne taip kaip tai daro pasaulis, bet su gilia pagarba ir malda, kuri amžiams skirta tau. Diena aušta ir šešėliai pasitraukia.
Šis laiškas buvo parašytas Fra Giovanni Giocondo, skirtas jo draugei, grafienei Allagiai Aldobrandeschi, Kalėdų išvakarėse, 1513 metais.
Gimęs Venecijoje, Giocondo tapo kunigu, mokslininku, architektu ir dėstytoju. Jis buvo tikras „renesanso žmogus“.
1496 metais Giocondo karaliaus buvo pakviestas į Prancūziją ir ten tapo karališkuoju architektu. Jei kada buvai Paryžiuje ir ėjai per gražiuosius Pont Notre-Dame bei Petit Pont tiltus, tai ėjai per Giocondo kūrinius.
Daugiau informacijos apie Giocondo gyvenimą galima rasti katalikų enciklopedijoje

Žmogaus vadovas

Kas ir kur veda žmogų per gyvenimą?
- Jis pats? Tėvai? Draugai? Pažįstami? Mokytojai? Mokykla? Tėvynė? Pareiga? Darbas? Sugebėjimai, gabumai, talentai? – Kokius juos turi? 
Ar jie amžini? Nekintantys? 

Gal veda mintys, svajonės, fantazijos, vaizduotė, nuojauta, pasąmonė? 
O sąmonė tuomet ką veikia? Daugelį veda - protas ir jausmai.
Jei veda mintys, tai kieno, iš kur? Iš knygų, TV, interneto, pažįstamų, iš vaikystės? Iš dangaus ar pragaro? Tavo Angelo sargo ar dvasių? Juk tokių būtybių nėra – jos išgalvotos arba nematomos. 

Tai kas gi veda žmogų per gyvenimą? 
- Dievas? - Tik vienetus, kitus veda - egregoras, astrologai, būrėjai, ekstrasensai, dėstytojai, oponentai, bendrapartiečiai, gydytojai. 
Yra tokių, kuriuos veda automobilis, kompiuteris, diskoteka ar klubas. 
Alkoholis, tabakas, narkotikai – tikriausiai žinote, kur veda. - Ne? Kodėl? Niekas nesakė? O gal sakė, tik nenorėjote girdėti, žinoti, matyti?

Štai kas veda žmogų per gyvenimą – norai, malonumai, troškimai. 
Noras turėti moterį, draugą, šeimą, darbą, sveikatą, laimę, meilę. 

Tai kas gi pagaliau mus veda per gyvenimą? 
- Poreikiai iš Maslow vertybių sistemos. 
Reikalai, gamta, gyvūnai, kai nuo mūsų priklausomi. 
Veda įstatymai arba kategoriškas nenoras jų laikytis.
Veda lyderiai, autoritetai, vadai. Kai kurie žinome, kur nuvedė. 
Veda laikas, kalendorius, grafikas, mados, žurnalai, kitų gyvenimo istorijos. 
Taip pat veda knygos, romanai, fantastika, mistika. 
Kai kuriuos veda religija, kunigai, pranašai. Kodėl ne Dievas? Į Jį juk daug kas netiki, o štai į mokslą tiki beveik visi, nes jis veda į technologizuotą ateitį, kur viską darys robotai ir kompiuteriai, o mes tik užsisakinėsime. 
Po to ir mūsų nebereikės. 

Tiesa, gi dabar pasaulį veda reklamos. Jos yra verslo variklis, o ant jo laikosi didelė dalis ekonomikos.
Mokslininkus veda žingeidumas, noras viską išsiaiškinti, atskleisti, o po to - pritaikyti. Kartais, o gal dažnai, net neatsižvelgiant į pasekmes.

Bet labiausiai visus veda noras turėti daug daugiau pinigų, noras gerai ir patogiai gyventi. Ar tai blogai? Ne, jei ne visų kitų sąskaita. 
Kažką veda troškimas valdyti kitus, susikurti valstybėje sau šiltą vietelę arba į ją praleisti savus, o jei svetimus - tai su akivaizdžia asmenine nauda. 
Išeitų, valstybę veda korupcija? Kodėl negalima visko daryti dorai, sąžiningai? 
Todėl, kad žmonių neveda moralė, padorumas. Tai kaip šuniui 5-ta koja. Kam rūpintis kitais, kai galima pasirūpinti savimi? Toks valdžios principas. Visiems – dėl akių, o sau – dėl kišenės. 
Net jeigu mes ir išsiaiškinsime kas ir kur veda žmogų, tai dar nereiškia, kad ten ir nuveda. 

Tai kas gi žmogaus vadovas?